tėvykštė

tė́vykštė sf. (1), tė́vikštė (1) 1. žr. tėvykščia 1: Mūs tę tė́vikštė DrskŽ. Toli mano tėvykštėlė, negaliu pareiti LTR(Auk). Naujas grabelis – žiaurieji nameliai, siera žemė – tėvykštė̃lė (d.) Sn. 2. žr. tėvykščia 4: Tetraukies top, kas ties juo yra, anosp aukštosiosp tė́vykštėsp, kuriosp priesakis prieit negali DP374.